donininkas

×dõnininkas (-inykas SD72), -ė smob. (1) Š donies (duoklės) mokėtojas, davėjas: Niekam donies nemokančius nevalion rymionių padavė ir jų doninykais padarė SE234. Tada visos anos žmonės, kurios atrastos yra jampi, bus tau doninykais ir tarnaus tau Ch5Moz20,11.